Sergėjus Lavroas

Sergejus Viktorovičius Lavrovas (Лавров, Сергей Викторович) – rusų politikas, diplomatas, buuvęs pastovus Rusijos atstovas prie JTO, Rusijos užsienio reikalų ministras. Per savo karjerą užėmęs pareigas, nuo pačio žemiausio iki pačio aukščiausio diplomatinio rango, dabartinis Rusijos Užsienio reikalų ministras.

Sergejus V. Lavrovas gimė Maskvoje, armėno tėvo ir motinos rusės šeimoje. Mokėsi Maskvos mokykloje Nr. 607, kurioje buvo sustiprintai mokoma anglų kalbos. Mokyklą baigė 1968 metais su sidabriniu medaliu ir iškarto įstojo į prestižinį „Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą“, „Rytų skyrių“, nuo pat pirmo kurso orientavosi į Šri Lanką.

Karjera

1972 metais pabaigęs institutą S. Lavrovas iškarto pradėjo diplomato karjerą, nuo 1972 iki 1976 metų dirba SSRS ambasadoje Šri Lankoje, štažistu, vėliau Ataše.  Nuo 1976 iki 1981 metų Maskvoje dirba SSRS Užsienio reikalų ministerijoje, Tarptatinių organizacijų skyriuje. 1981 metais pradeda dirbti pastoviojoje SSRS atstovybėje prie JTO, pirmojo sekretoriaus pareigose, vėliau paaukštinamas iki patarėjo ir vyresniojo patarėjo.

Nuo 1988 iki 1990 metų - Rusijos Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinių ekonominių santykių departamento vadovo pavaduotoju ir pirmuoju pavaduotoju.1990-1992 metais Tarptautinių organizacijų ir globalinių problemų departamento direktorius. 1992 metais paskiriamas Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju. 1994 metais S. Lavrovas tampa pastoviu Rusijos atstovu prie JTO ir atstovu JTO saugumo taryboje, šiose pareigose išdirba 10 metų, kol 2004 metais, Rusijos prezidento V.Putino įsakymu yra paskiriamas Rusijos užsienio reikalų ministru. Šiose pareigose jis dirba iki šiol ir turi Įpatingojo ir įgaliotojo Rusijos Federacijos pasiuntinio rangą.

Nuopelnai

S.Lavrovui dirbant Rusijos pasiuntiniu prie JTO, teko ne tik atstovauti Rusijos interesus, bet ir tiesiogiai dalyvauti sprendžiant tuo metu iškilusias krizes ir konfliktus, tokius, kaip Kosovo konfliktas, Siera Leonės konfliktas. Rugsėjo 11 išpuoliai JAV ir antiteroristnės koalicijos sudarymas, Afganistano karas. Kaip Rusijos Užsienio reikalų ministras, preišinosi NATO plėtrai, Gruzijos ir Ukrainos prisijungimui prie alijanso. Dalyvavo derybose tarp Rusijos ir Gruzijos, stabdant karinius veiksmus, Rusijos-Gruzijos karo metu. Dalyvavo derybose dėl, Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kritikavo JAV planus dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas Rytų Europoje. Kartu su Hilari Klinton paspaudė perkrovimo – „restart“ mygtuką, simbolizuojantį gerėjančius dvišalius santykius ir naują dvišalio bendradarbiavimo etapą. S.Lavrovui  vadovaujant Rusijos Užsienio reikalų ministerijai, Rusijos užsienio politika tapo labiau savarankiška ir ne tiek priklausoma nuo vakarų, JTO saugumo taryboje nevengiama naudoti „Veto“ teisės, kritikuoti Vakarų valstybių politikos. Propoguojama Daugiapolio pasaulio idėja.

Asmeninės savybės

Vedęs, turi dukrą. Moka – anglų, prancūzų ir singalų (viena iš kalbų naudojamų Šri Lankoje) kalbas. Mėgsta groti gitara, rašo eiles, yra Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto, himno autorius. Su institutu jį sieja glaudūs ryšiai, jis kartą per metus keliauja į žygį sibire su savo buvusisis kursiokais. Kiekvienais metais Rugsėjo 1 d. Institute jis skaito paskaitą pirmakursiams, apie diplomato profesiją. Mėgsta plaukioti kalnų upėmis, yra Rusijos „raftingo“ federacijos prezidentas. Užkietėjęs rūkorius, jam bedirbant JTO, buvo uždrausta rukyti JTO būstinės pastate, dėl ko jis pažėrė kritikos tuometiniui JTO generaliniam sekretoriui Kofi Ananui. Net ir po draudimo, jis vistiek nenustojo rukyti tose vietose, kur buvo leista tai daryti anksčiau, bei vaikščiojo rankose laikydamas peleninę ir siūlydamas kitiems parūkyti.




Vertingos nuorodos

www.anglija.lt
www.russiaprofile.org
www.rg.ru
file.liga.net

Parengė Andrius Kochanskas
2011 08 29