Vladas Garastas

Vladas Garastas – lietuvių krepšinio treneris, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Gimė 1932 m. vasario 8 d. Linkuvoje. Vaikystę praleido Biržuose ir mokėsi  Biržų gimnazijoje, kurią 1952 m. baigė. Studijuoti pasirinko  Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigė1959 m. Praėjus 45 metų jis buvo pripažintas  Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaru.

Buvo gabus atletas

Simboliška, būdamas šešių metų iš tėvo gavo futbolo kamuolį, o gyvenimas sukosi apie krepšinį. Būdamas penkiolikos metų žaidė Biržų futbolo rinktinėje, dalyvavo plaukimo varžybose. Taip pat Vladas Garastas buvo geras metikas, numetęs granatą 62,40 m.

Krepšinyje pateko į puikų profesionalų būrį. Lagunavičius, Sabulis – aktoriaus Remigijaus tėvas, Bimba. Treniravosi Halėje, kuri pradžioje buvo nerakinama, ir pasak trenerio joje buvo labai  šalta, nes niekas neprižiūrėjo ir nekūreno. Buvau patekęs į geriausių Lietuvos gynėjų penketuką.

1952–1960 m. žaidė Kauno „Žalgirio“ komandoje. Nuo 1956 m. Biržuose dirbo treneriu. 1959–1970 m. Biržų rajono  Sporto komiteto pirmininkas. 1971–1978 m. Biržų vaikų ir jaunimo sporto mokyklos direktorius, treniravo rajono krepšinio rinktinę, Lietuvos moksleivių rinktines.

Ne paslaptis, kad didžiausi laimėjimai Kauno „Žalgirio“ siejami su Vladu Garastu, kuris prie šios komandos vairo stojo 1979 m. ir buvo treneriu iki 1989 m. Treniruoti „Žalgirį“ jam siūlė šeštam, o ankstesni atsisakė tai daryti. V. Garasto vadovaujama „Žalgirio“ komanda ir Lietuvos rinktinė iškovojo vienus didžiausių savo laimėjimų. 1985–1987 m. TSRS čempionate laimėtas auksas, 1980, 1983–1984, 1988–1989 m. TSRS vicečempionė. 1986 m. iškovojusi čempionate aukso medalius. Pergalės leido Kauno „Žalgirio“ komanda dalyvauti  Europos šalių taurių laimėtojų taurėse ir Europos šalių čempionų taurėse, kur žaizdavo  stipriausios senojo žemyno komandos.  Geriausių pasaulio klubinių komandų pirmenybėse R.V.Džonso taurės turnyre „Žalgiris“ tapo pasaulio klubinių komandų čempionais.

1989–1991 m. TSRS vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris. Komanda tapo 1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato trečios, 1990 m. pasaulio čempionato antros vietos laimėtoja. 1991 m. palikęs rinktinę perėjo į Čekoslovakijos komandą „Prievidza“ ir su šia ekipa tapo Čekoslovakijos čempionais, paskutiniais Čekoslovakijos čempionais.

Vėlesnė karjera buvo Lietuvoje. 1992–1997 m. Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiasis treneris.  Su nacionaline rinktine 1992 m. Olimpinėse žaidynėse Barselonoje, 1996 m. Atlantoje laimėjo bronzos medalius.  1992-1996  m. treniravo Kauno „Atletą“. Su šia komanda 1996 m. pritrūko vieno žingsnio –iki LKL čempionų titulo. Serijoje iki trijų pergalių  „Atletas“ pirmavo 2-0, tačiau per trečiąsias varžybas Sauliui Štombergui gavus traumą,  „Atletas“  pralaimėjo visas likusias varžybas.  1996–1998 m. Alytaus „Alita Savy“ vyr. treneris. Nuo 1999 m. Alytaus krepšinio klubo „Alita“ viceprezidentas. 1998 m. įsteigė Dzūkijos V. Garasto krepšinio centrą.

Nuo 2000 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės konsultantas, 1995–2003 m. Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas. Nuo 2003 m. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas.

Ž. Ilgauskas ir rinkimų kova dėl Lietuvos krepšinio federacijos prezidento posto

1996 m. kojos skausmus kentusiam Ž. Ilgauskui, tuometis Kauno „Atleto“ treneris V. Garastas įtardamas, kad krepšininkas simuliuoja jam  liepė žaisti, nes gydytojų konsiliumas tvirtino, kad jis yra sveikas. Tuo metu neturėję tinkamos diagnostinės medicinos įrangos medikai nematė lūžusio pėdos kaulo.

Vėliau  Ž. Ilgauskas supyko ant trenerio ir per spaudą pareiškę neigiamų atsiliepimų apie treneri V. Garastą.

2007 m. vyko Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimai ir  „Lietuvos ryto" straipsnyje buvo teigiama, kad NBA klubo „Cleveland Cavaliers“ žvaigždė Žydrūnas Ilgauskas privačiame pokalbyje su premjeru Gediminu Kirkilu užsiminė, jog prisidės prie šalies rinktinės ir 2007 m.  Europos čempionate, ir 2008 m. Pekino Olimpinėse  žaidynėse, jei LKF vadovautų ne V. Garastas.

Ž. Ilgausko draugas, agentas Virginijus Bulota teigė, kad tai buvo  rinkinis triukas: „Manau, kad tai LKF rinkimų triukai. Negaliu pasakyti, kam jie naudingi, tikriausiai tiems, kas tokį tekstą užsakė. Jeigu pasidomėtume kiekvieno kandidato biografija, tikiu, kad rastume argumentų ir vienai, ir kitai pusei," – kalbėjo V.Bulota krepsinis.net tinklapiui.

Vėliau garsus treneris apie šį straipsnį „Eurobasket.lt“ tinklapiui pareiškė: „Tai - eilinė antis. Gal kažkas galvoja, kad tai pakenks man prezidento rinkimuose?“. Nepaisant visko V. Garastas buvo perinktas LKF prezidentu.

Tarp mirties  ir gyvenimo

Treneris prisimindamas vaikystę, dažnai prisimena pagrobimą. Kai garsiai asmenybei buvo viso labo 6 metai, jį pagrobė sektantai. Saldainiais įviliojo laiptais aukštyn:  „Buvau dingęs pusdienį. Mama su draugėmis ieškojo kaip išprotėjusi, klykavo. Man pavyko garsiai sušukti. Kalbėta, kad jiems reikėdavo nekalto berniuko kraujo...“ (Kauno Diena). Taip pat tragiška lemtimi buvo plaukdamas ežeru, kai kelis kartus užspringo vandeniu ir pradėjo žiopčioti, bet staiga,  viskas pasidarė gerai.

Gyvendamas dar Smetonos laikais domėjosi karyba ir skaitė žurnalą "Karys". Jam  patiko ginkluotė, prisipažino, kad yra susprogdinęs 35 granatas .Šis pomėgis taip pat vos nesibaigė tragiškai: „kartą radau rusišką granatą F1, kurios veikimo spindulys – apie 200 metrų. Mečiau galvodamas – pasislėpsiu, bet kažkodėl sustingau vietoje. Granata nesprogo. Tik sukosi vietoje.

Kitą kartą draugai paragino susprogdinti prieštankinę granatą. Nors ir mėgdavau sprogdinti granatas, kažkodėl atsisakiau. Grįžau namo, valgau sriubą ir staiga girdžiu sprogimą. Netrukus išbėgęs į lauką išgirdau: "Dundulis susisprogdino!"

Kiti faktai

LKF prezidentas per Lietuvos metų krepšininkės  Gintarė Petronytės spaudos konferenciją, nepagalvojęs, kad žurnalistų mikrofonai įjungti, atskleidė kas taps naujuoju moterų rinktinės treneriu: „Tavo tėvelis, jeigu sutiks. Bet tu turi būti kaip kapas“, – buvusį Vilniaus „Sakalų“ vyrų ekipos trenerį Romualdą Petronį, G.Petronytės tėvą, kaip vieną iš kandidatų atskleidė V.Garastas.

Duodamas interviu vienam dienraščiui, V. Garastas nepagarbiai atsiliepė apie „Žalgirio“ krepšininkus: „Dabar tas negras, kuris žaidžia "Žalgiryje". Aš jį išvaryčiau iš karto", „Neugdo, kas ką ten ugdo, juodašikniai žaidžia". Kilus pasipiktinimui, prezidentas viešai atsiprašė už šį incidentą.

„Išsakydamas asmeninę poziciją pasidaviau impulsyvumui, emociniams išgyvenimams ir grubiais pareiškimais apibūdinau kitos rasės atstovus, - viešai išplatintame laiške gailisi V.Garastas. - Kalbėdamas apie Kauno "Žalgirio" žaidėjus užsieniečius ir komentuodamas jų, mano manymu, prastą požiūrį į darbą ir treniravimąsi, jokiu būdu nesiekiau išreikšti neigiamo ar niekinančio požiūrio į šių asmenų rasę, tautybę ar odos spalvą. Nuoširdžiai gailiuosi, kad mano išsakytos mintys galėjo būti suprastos būtent taip. Tokį pernelyg aštrų ir tikrai netinkamais žodžiais išreikštą asmeninį požiūrį lėmė emocijų protrūkis ir momentinis nesugebėjimas tinkamai jų suvaldyti. Esu paveiktas Kauno "Žalgirio" klubo krizės, kaip ir kiekvienas krepšinio gerbėjas nesu abejingas šios komandos problemoms, dabarčiai ir ateičiai. Nuoširdžiai atsiprašau visos sporto visuomenės, krepšininkų ir Kauno "Žalgirio" klubo bei visų, kuriuos mano komentarai galėjo įžeisti".

V. Garasto pasisakymus tyrė prokurorai, tačiau nenustatė nusikalstomos viekos.

Kamuoja stiprūs širdies ritmo sutrikimai. Žymiausi auklėtiniai: Virginijus Jankauskas, Mindaugas Lekarauskas, Algirdas Linkevičius, Saulius Patkauskas, Raimundas Valikonis, Saulius Venclovas, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt. Žmona Irena Aleksiūnaitė-Garastienė, sūnus Virgilijus, duktė Jolanta.

Per interviu pasakytos mintys

–    Esate žmogus, turintis įspūdingų prisiminimų. Ar dažnai atsigręžiate atgal?

– Apie savo metus stengiuosi negalvoti. Labai smogė 70 metų jubiliejus. Po to metus užmiršau. Nenoriu prisiminti savo gimtadienio, jis man – nemaloniausia diena. O dar visi primena tą artėjantį skaičių.

Jaunas būdamas, ech, kaip maloniai sėdėdavau prie savo gimtadienio stalo. O dabar noriu produktyvios senatvės. Baisu būti prikaustytam prie lovos. Kaip ten juokaujama? Kai išeisiu į pensiją, skaitysiu, žvejosiu, ilsėsiuosi, o iš tiesų – tris kartus per dieną plauni indus.

– Turbūt tūkstantį kartų jūsų klausė, ką išskirtumėte, kas labiausiai džiugino?

– Visą gyvenimą dirbau treneriu, nors dešimt metų buvau ir Sporto komiteto pirmininku, septynis – Sporto mokyklos direktoriumi. Treniravau daug rinktinių, tačiau nuostabiausi prisiminimai – iš to laiko, kai treniravau Kauno „Žalgirį“.

Dabar interpretuoja skirtingai, tačiau trejus metus buvau TSRS krepšinio rinktinės treneriu. Ne dėl pinigų ir ne už gražias akis.
Pamenu, sėdime su Osetinu treneriu, o jis sako: „Vladai, mūsų komandoje vienas rusas. Masažuotojas.“ Lietuviai žaisti atsisakė, o mes su tuomete susilpnėjusia komanda pasaulyje užėmėme antrą vietą.

Tačiau prieš Olimpines žaidynes mūsų krepšininkai pasirašė peticiją norėdami, kad aš juos treniruočiau.

– Galiu paklausti apie Žydrūno Ilgausko istoriją?

– Tai – išpūsta. Tuomet „Atletas“ šešis kartus nugalėjo „Žalgirį“. Finale serijoje pirmavo 2:0. Bet traumą gavo Saulius Štombergas, buvo nuklydęs Virginijus Praškevičius ir dar pradėjo šlubuoti Ilgauskas, guosdamasis skausmais.
Kelios medikų komisijos mane tikino: jam nieko nėra. Klubo prezidentas Zigmas Petrauskas sako: tegul žaidžia. Deja, tuomet medikai neturėjo magnetinio rezonanso. Žydrūno lenkta pėda, svoris tenka pirštams. JAV darant operaciją nustatė, kad seniai buvo skilęs kaulas.

– Tiesa, kad vaikystėje jus buvo pagrobę?

– (Ilga pauzė.) Tai – faktas. Biržuose mane pagrobė sektantai, kai buvau šešerių metų. Saldainiais įviliojo laiptais aukštyn. Buvau dingęs pusdienį. Mama su draugėmis ieškojo kaip išprotėjusi, klykavo. Man pavyko garsiai sušukti. Kalbėta, kad jiems reikėdavo nekalto berniuko kraujo...

Kelis kartus galėjau ir mirti. Kartą, plaukdamas ežeru, staiga paspringau vandeniu, pradėjau žiopčioti, bet staiga, kaip niekur nieko, sunkumas dingo.

Smetonos laikais skaičiau žurnalą "Karys", patiko ginkluotė, esu susprogdinęs 35 granatas. Kartą radau rusišką granatą F1, kurios veikimo spindulys – apie 200 metrų. Mečiau galvodamas – pasislėpsiu, bet kažkodėl sustingau vietoje. Granata nesprogo. Tik sukosi vietoje.

Kitą kartą draugai paragino susprogdinti prieštankinę granatą. Nors ir mėgdavau sprogdinti granatas, kažkodėl atsisakiau. Grįžau namo, valgau sriubą ir staiga girdžiu sprogimą. Netrukus išbėgęs į lauką išgirdau: "Dundulis susisprogdino!"

Panašios asmenybės

Kęstutis Kemzūra (1970 - )
Aco Petrovic (1959 - )




Vertingos nuorodos

www.diena.lt
www.krepsinis.net
www.lrytas.lt
www.lzinios.lt
www.basketzone.lt
tv.delfi.lt
kauno.diena.lt

Parengė Valdas Kiziūnas
2011 09 02