Mindaugas Tamošiūnas - lietuvių kompozitorius, dirigentas, pedagogas.

Mindaugas Tamošiūnas

Gimė 1934 m. gegužės 1 d. Kaune. Besimokydamas Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje, grojo trombonu moksleivių pučiamųjų orkestre; tarnybos armijoje metu taip pat retkarčiais grodavo kariniame pučiamųjų orkestre. 1956 pradėjo groti Kauno miesto Jaunimo estradiniame orkestre (vadovas J. Tiškus).

1958-63 neakivaizdiniu būdu studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. D. Svirskio trombono klasėje), studijas baigė su pagyrimu. 1959-60 Kauno 8 osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, 1960-74 Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriaus metodinės komisijos pirmininkas, 1964-74 pavyzdinio estradinio orkestro „Oktava" prie Kauno dirbtinio pluošto gamyklos meno vadovas ir dirigentas. 1974-75 J. Tallat-Kelpšos aukštesniosos muzikos mokyklos dėstytojas, 1975-77 Lietuvos valstybinės filharmonijos Estradinės muzikos skyriaus meno vadovas, 1977-83 valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas" meno vadovas ir vyr. dirigentas, nuo 1983 šio orkestro pramoginės muzikos ansamblio vadovas, 1986-90 estradinio ansamblio „Oktava" (Lietuvos valstybinės filharmonijos koncertinis kolektyvas) meno vadovas.

M. Tamošiūnas su orkestrais bei ansambliais surengė apie 1000 koncertų Lietuvoje, buvusios Sovietų Sąjungos respublikose ir daugelyje kitų šalių. Kaip estradinės muzikos specialistas, 1987 ir 1988 po tris mėnesius konsultavo Laoso valstybinį estradinį orkestrą. Buvo 1980 respublikinės dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, daugelio estradinių orkestrų bei ansamblių konsultantas, Lietuvos ir tarptautinių konkursų žiuri narys, išugdė daug žinomų estrados dainininkų. 1980 M. Tamošiūnui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Nuo 1996 m.. Tamošiūnas - Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (buvo priimtas 1978, bet Sovietų kompozitorių sąjungos vadovybė jo kandidatūros nepatvirtino), nuo 1996 šios sąjungos Revizijos komisijos pirmininkas.

Pagrindiniai kūrinai

M. Tamošiūnas žinomas kaip estradinės muzikos kūrėjas, parašęs apie 130 įvairių kompozicijų. Ypač populiarios dainos: „Suklydom" (M. Tamošiūno ž.), „Užmirštoji taurė" (P. Širvio ž.), „Kur nusinešė saulę miškai" (P. Širvio ž.), „Nakties muzika" (A. Bukonto ž.), „Tu numegzk man, mama, kelią" (M. Martinaičio ž.), „Vyturių žemė" (J. Nekrošiaus ž.), „Samanėlė" (J. Nekrošiaus ž.), „Tu ateisi" (V. Šulcaitės ž.), „Muzika tikiu" (A. Bukonto ž.), „Gegužio naktį" (B. Sriubo ž.), „Pavasaris gimtinėje" (E. Drėgvos ž.), „Aš kartoju tavo vardą" (E. Drėgvos ž.), „Tu man buvai, tu man esi" (B. Brazdžionio ž.), „Jūreivių keliai" (A. Dabulskio ž.). 1973 ir 1974 gavo „Vilniaus bokštų" konkursų ir žurnalo „Jaunimo gretos" prizus už geriausias pilietinės tematikos estradines dainas. Parašė maršų ir pjesių pučiamųjų ir estradiniam orkestrams, muzikos pramoginiams šokiams ir cirkui. Iš stambesnių M. Tamošiūno kūrinių paminėtina Roko oratorija „Ugnies užkalbėjimas" (B. Sriubo ž.) trims solistams, skaitovui, vokaliniam ansambliui, choreografinei grupei ir pučiamųjų orkestrui (1977), apie 50 kartų atlikta Lietuvoje ir aštuonis kartus Maskvoje.

Per interviu pasakytos mintys (Kauno diena)

- Kalbama, kad Tamošiūnas niekad nesiima kurti melodijos, neturėdamas būsimosios dainos žodžių. Tai tiesa?

 - Taip, tiesa. Toks jau aš. Dainos tekstas, eilės man labai svarbu. Geriausios mano dainos sukurtos pagal Pauliaus Širvio eiles. Dabar atradau naują poetą, Joną Visocką. Jis turi kažką širdiško, ir man tai labai artima. Nes man netinka tokie variantai “Jonas joja ir dainuoja”.

O pirmoji mano, kaip kompozitoriaus, ryški daina buvo pagal Alekso Dabulskio eiles.

-Gana komiška ir toji sena istorija, kaip Jūs nusipirkote akordeoną...
 - O taip, smagi istorija. Pokaris. Vokiečiai pasitraukė, komisai užversti akordeonais. Ir aš, kokių 7-8 metų berniūkštis, jau taip noriu, taip noriu to instrumento, negaliu akių atitraukti. Iš to didelio norėjimo akordeonus net piešti pradedu. O mama niekuo negali padėti, ji našlė, tėvelis, jis buvo partizanas, žuvo miškuose. Pamažu mano galvoje bręsta planas, kaip pačiam gauti pinigų akordeonui.

Tuo metu būdavo ilgiausios eilės prie duonos, cukraus, mandarinų - taip, keista, bet pokariu Kaune būdavo pardavinėjami mandarinai. Aš atstoviu tą eilę, nusiperku duonos ir skuodžiu į turgų, kur parduodu tą kepaliuką brangiau. Spekuliuoju, taip sakant. Iš tokio biznelio ir susitaupiau pinigų akordeonui.

O koks jis man buvo gražus - net dabar prisimenu. Nedidukas, užtai dvylikos bosų, juodas, blizgantis. Savarankiškai išmokau groti. Mes gyvenome Kauno senamiestyje, prieš senąją Prezidentūrą. Tai, būdavo, sekmadienį, kai žmonės išeidavo pasivaikščioti, aš sėdžiu antrojo aukšto balkone ir groju savo akordeonu. Į mane pakelia galvas, žiūri, šypsosi. Aš - jau artistas.

- Maestro, o ar papasakosite apie tuos septynerius metus, kai buvote “iškritęs” iš muzikų aplinkos ir tapote verslininku?

- Ką čia slėpti, taip jau atsitiko. Suprantat, 1990-aisiais koncertų salės tapo tuščios, teatrai - tušti. Ir man pasiūlė, kaip žmogui, turinčiam organizacinių gabumų, netgi baigusiam porą KPI kursų, statybų verslą. Tiksliau - kurti gyvenamųjų namų statybos bendriją. Aš sutikau...

Iš pradžių viskas klostėsi netgi labai sklandžiai. Pastatėme septynis puikius gyvenamuosius namus Lazdynuose, Neužmirštuolių gatvėje. Jei dabar sutinku ką nors iš tų namų gyventojų, man dėkoja, sako, tikrai puikus namas.
Deja, po kažkurio laiko smuko dolerio kursas. Per pusę. Sutartys su gyventojais buvo sudarytos šia valiuta, 1993-iaisiais tai buvo galima. O su tiekėjais atsiskaityti reikėjo jau nebe doleriais, bet talonais. Vieni nuostoliai. Paskui dar prisidėjo ir ekonominė krizė šalyje, žmonės ėmė atsisakinėti jau mūsų pastatytų garažų... Žodžiu, situacija tapo gana kebli. Tada aš spjoviau į viską ir išėjau į pensiją. Ir sugrįžau į muziką. Ačiū Dievui.

Gerai sako vienas mano kolega: daryk, ką moki, o ne ką nori. Puiki citata. Kaip Lenino.


Panašios asmenybės

Faustas Latėnas (1956 - )
Gintaras Sodeika (1961 - )
Teodoras Brazys (1870 - 1930)
Džonas Lenonas (1940 - 1980)

Biografas.lt - rašytų kompozitorių biografijos

Vertingos nuorodos

http://kauno.diena.lt
http://www.discogs.com
http://test.svs.lt
http://www.lks.lt

Parengta 2011 09 16