Karlas Stigas Erlandas (Karl Stig-Erland Larsson) , slapyvardis Stiegas Larsoonas (Stieg Larsson) – švedų rašytojas ir žurnalistas, kuris geriausiai žinomas už Tūkstantmečio sagos (Millenium) trilerius: „Mergina su drakono tatuiruote“ (The Girl with the Dragon Tattoo), Mergina, kuri žaidė su ugnimi (The Girl Who Played with Fire), Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą (The Girl Who Kicked the Hornets' Nest).

Stieg Larsson

Gimė 1954 m. rugpjūčio 15 d. Skelleftehamn, Švedijoje. Iki 9 m. Stiegas gyveno kartu su seneliais Västerbottenyje, medinėje namelyje ir mokėsi vietinėje mokykloje. Pranešama, kad į mokyklą kas dieną keliaudavo slidėmis. Gyvendamas kaime, pamėgo gamtą, galbūt ir dėl to jis nemėgo miestietiškos gyvensenos.

Stiegas Larssonas anksti neteko senelio, kuris mirė 56 m., o motina mirė 1991 m., taip pat būdama jauno amžiaus, nuo komplikacijų susijusių su krūties vėžiu. Nuo pat vaikystės pamėgo mokslinės fantastikos knygas. 1972 m. dalyvavo mokslinės fantastikos fanų suvažiavime SF-72 m. Vėliau 1978-1979 m. buvo prezidentas fantastikos žanro mėgėjų.

Žurnalistinė ir politinė veikla

Stiegas Larsoną galima priskirti revoliucionieriui, kuris priklausė komunistų darbininkų lygai. Jis taip pat redagavo švedų politikos žurnalą „Fjärde internationalen“, taip pat rašė analitikas į „Internationalen“. S. Larssonas 1977 m. praleido Eritrėjoje, kur mokė Eritrėjos moterų išsivadavimo judėjimo nares galimų teisių ir kovos. Vėliau turėjo palikti šalį, dėl atsiradusios inkstų nepakankamumo. Grįžęs į Švediją dirbą grafikos dizaineriu didžiausioje Švedijos naujienų agentūroje „Tidningarnas Telegrambyrå“ 1977-1999 m.

Siego politinės pažiūros ir žurnalistinė darbo patirtis leido jam įkurti Švedijos Expo organizaciją, kuri buvo panaši į „British Searchlight Foundation“ įkurta tam, kad kovotų su augančiu dešiniųjų ekstremizmu, „white power“ kultūra mokykloje ir tarp jaunų žmonių. Vėliau jis tapo šios organizacijos leidžiamo laikraščio redaktoriumi. Jo darbas įkurtoje organizacijoje nebuvo bevaisis. Jis tapo ekspertu ir dažnai dalyvaudavo debatuose, susijusiose su dešiniųjų ekstremizmu, o pagrindinis tyrimo objektas buvo „Švedų demokratinė“ partija.

Oficialiame Stiego Larssono tinklapyje (stieglarsson.se) teigiama, kad jis buvo vienas iš gerbiamiausių ekspertų visame pasaulyje, kalbant apie antidemokratinius judėjimus, dešiniojo sparno ekstremistus ir dažnai konsultuodavo kolegas iš kitų valstybių. Manoma, kad jis konsultavo net gi Skotlandjardą.

Paskutiniai gyvenimo metai

Rašytoją mirtis iš tiko jam būnant gana jauno amžiaus (50 m.), 2004 m. lapkričio 9 d., Stoholme, iš tikus infarktui. Po jo mirties greitai buvo paskelbta, kad jis savo turtą ir autorinį atlyginimą 1977 m. išreikšdamas norą nusprendė palikti „Komunistų darbininkų lygai“ (dabar Švedijos socialistų partija). Tai buvo draudžiama pagal Švedijos teisę, tačiau jo įkurtas Expo organizacija teigė, kad jis turėjo silpnus ryšius su tėvu ir broliu, kuriems pagal įstatymą turėjo atitekti turtas.

Mergina su drakono tatuiruota (The Girl with the Dragon Tattoo)

Šis pirmasis „Tūkstantmečio“ (Millenium) sagos kūrinys pasirodė Švedijoje 2005 m. tapo tikra sensacija ir iš karto užkopė į perkamiausių knygų dešimtuką. Kūrinyje, galima sakyti, rašytojas atvaizduoja, tai dėl ko visą gyvenimą kovojo ir netgi galime įžvelgti, tam tikrus ryšius su jo gyvenimu.

Pagrindinė heroja, Lisbeth Salander - visuomenės atstumta mergina, patirianti prievarta, buvusi prostitutė ir gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Paslaptinga, dažnai pasitiki tik savimi, nelinkusi atvirauti, tačiau vis tiek emocionaliai jautri mergina. Kūrinyje skrupūlingiai aprašomos sekso prievartinės scenos, užgauliojimai. Žinant rašytojo pažiūras, jis turbūt neatsitiktinai pasirinko mergina, kuri tarsi išsiskiria iš pilkos masės, nestandartine išvaizda.

Švedijoje, originalus knygos pavadinimas yra „Vyrai, kurie nekenčia moterų“ ir iš tikrųjų šis pavadinimas visiškai atitinka prasmę, nes pagrindiniai skriaudėjai yra vyrai, o aukos moterys. Galima tai įžvelgti į pačio rašytojo gyvenimą, kuris aršiai pasisakė už moterų teises. Taip pat kaip pats rašytojas, jo kūrinio heroja Lisbeta, turi silpną ryšį su tėvu ir net gi jo nekenčia. Šlykštėdamasi vyrais, ji atsiduoda moters meilei ir tai yra aiški užuomina į homoseksualumą.

Kitas herojus žurnalistas Mikaelis Blomkvistas rašanti apie korupcinėmis temomis, tiriantis įvairias neteisėtas veiklas. Jam buvo patikėta pabandyti išsiaiškinti nusikaltimą merginos, kuri buvo dingusi prieš 40 m. Žurnalistui nagrinėjant bylą, aiškėja sukrečiantys vienos iš šeimos „Wagnerių“ paslaptys.

Apskritai, knygoje nagrinėjamas temos: rasizmas, nacizmas, religinis fanatizmas, privatus gyvenimas, duomenų apsauga, kas yra svarbiausia šių dienų žmogui.

Kadangi kūrinys sulaukė milžiniško populiarumo, jį ekranizavo Švedijos kūrėjas „Niels Arden Oplev“ ir vėliau į amerikietišką rūbą įtraukė David Fincher.

Visos „Tūkstantmečio“ trilogijos dalys (lietuvių ir anglų kalba)

1) The Girl with the Dragon Tattoo (Mergina su drakono tatuiruote)
2) The Girl Who Played with Fire (Mergina, kuri žaidė su ugnimi)
3) The Girl Who Kicked the Hornets' Nest (Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą)

Faktai ir gandai

Kai kas spėja, kad rašytoją mirtis iš tiko, jam sėdint prie rašomojo stalo. Po rašytojo mirties kilę teisiniai ginčai palietė visą Švedijos visuomenę. Ne tik dėl minėtų pareiškimo, kad savo turtą nori palikti vienai socialistų partijai, bet ir dėl to, kad pagal Švedijos įstatymus, asmuo turi būti deklaravęs gyvenamą vietą, jeigu nori gauti palikimą. Kadangi pats Siegas Larssonas dažnai sulaukdavo grasinimų iš politinių oponentų, jis adresą maskuodavo įvairiose registruose.

Apie šiuos visą Švediją kausčiusius įvykius, amerikiečių vienas populiariausių kanalų CBS rodė 2010 m. Jame artimieji pranešė, kad rado parašytą pusę ketvirtosios „Tūkstantmečio“ dalies rankraščius.

Jo kūriniai parduoti 45 milijonų kopijų tiražu ir išleisti 43 valstybėse.



Vertingos nuorodos

www.g-taskas.lt
www.stieglarsson.com
www.stieglarsson.se
blk.lt
www.rasyk.lt

Parengė Valdas Kiziūnas
2011 10 23