Seras Izaokas Niutonas

Izaokas Niutonas – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.

Jaunystė

Vaikystėje jis visus stebino neeiliniais sugebėjimais mechanikoje. Mokykloje jis buvo labai neatidus. Pa­auglį motina atsiėmė iš mokyklos, tikėdamasi, kad jis taps perspektyviu ferme­riu. Laimei, ją įtikino, jog pagrindiniai sūnaus talentai slypi kitur, ir aštuonio­likmetis Niutonas įstojo į Kembridžo universitetą. Ten greitai susipažinęs su tuo­metinėmis mokslo bei matematikos naujovėmis, jis pradėjo savarankiškus ban­dymus.

Moksliniai pasiekimai

Izaokas Niutonas pa­kreipė modernųjį mokslą ta vaga, kurios jis laikosi lig šiol. Būdamas dvidešimt vienerių — dvidešimt septynerių metų, jis sukūrė pagrindus mokslinėms teorijoms, pakeitusioms pasaulį. Galilėjaus astronominiai pasiekimai padarė perversmą astronomijos moksle, o jo me­chaniniai eksperimentai įtvirtino Niutono pirmąjį judėjimo dėsnį.

Niutonas nemėgo skelbti savo rezultatų, todėl pagrindines savo idėjas su­formulavęs iki 1669 m., daugelį jų paskelbė gerokai vėliau. Pirmasis iš jo paskelbtų atradimų buvo stulbinantis veikalas apie šviesos prigimtį. Po daugy­bės kruopščių eksperimentų Niutonas išaiškino, jog įprasta balta šviesa yra vai­vorykštės spalvų mišinys. Jis detaliai išanalizavo šviesos atsispindėjimo ir lūžimo dėsnių pasekmes. Remdamasis šiais dėsniais, 1668 m. jis supro­jektavo ir faktiškai sukonstravo pirmąjį atspindintį teleskopą. Šiuos atradi­mus bei daugybės optinių bandymų rezultatus dvidešimt devynerių metų Niuto­nas pristatė britų karališkajai aukštuomenei.

Jo svarbiausias įnašas į matematikos mokslą buvo integralinio skaičiavimo atradimas, kurį jis padarė, būdamas 23-24 metų. Ši naujovė, svarbiausia šiuolaikinėje matematikoje, yra ne tik ta šaknis, iš kurios išaugo moderniosios matematikos teorija, bet ir pagrindinis įrankis, be kurio di­džioji dalis mokslo progreso būtų neįmanoma.

Svarbiausi Niutono atradimai yra mechanikos, mokslo apie materia­lių daiktų judėjimą, srityje. Visi objektai yra veikiami išorinių jėgų, ir svarbiausias mechanikos klausi­mas — kaip objektai juda tokiomis aplinkybėmis. Šią problemą išsprendė Niu­tonas savo garsiuoju antruoju judėjimo dėsniu, kuris gali būti teisėtai laikomas fundamentaliausiu klasikinės fizikos dėsniu. Antrasis dėsnis (matematiškai išreiškiamas formule F=ma) teigia, kad daikto pagreitis (greitis, per kurį pasikeičia jo greitis) lygus daiktą veikiančiai pasipriešinimo jėgai, padalytai iš daikto masės. Prie šių dviejų dėsnių Niutonas pridėjo savo garsųjį trečiąjį judėjimo dėsnį ir garsiausią mokslinį dėsnį — universalios gravitacijos dėsnį. Šie keturi dėsniai sudaro vieningą sistemą, kuria remiantis gali būti tyrinėjamos absoliučiai visos makroskopinės mechanikos sistemos — nuo švytuoklės svyravimo iki planetų judė­jimo savo orbitose aplink saulę. Niutonas ne tik atrado šiuos mechanikos dėsnius, bet ir, naudodamasis matematinėmis apskaičiavimo priemonėmis, parodė, kaip šie fundamentalūs dėsniai gali būti taikomi, sprendžiant svarbias problemas.

Niutono dėsniai gali būti ir buvo taikomi, sprendžiant pačias įvairiausias mokslines bei inžinerines problemas. 1687 m. jis išleido savo didįjį veikalą "Natūralios filosofijos matematiniai princi­pai", kuriame išdėstė gravitacijos ir ju­dėjimo dėsnius. Niutonas pademonstravo, kaip naudotis šiais dėsniais, tiksliai nustatant planetų judėjimą aplink saulę. Taigi jis vienu galingu mostu visiškai išsprendė pagrindinę dinaminės astronomijos problemą, t. y. tikslaus žvaigždžių bei planetų padėties ir judėjimo nustatymo problemą. Niuto­nas dažnai laikomas didžiausiu visų laikų astronomu.

Niutonas įnešė svarbų indėlį į termodinamiką (mokslą apie šilumą) ir akustiką (mokslą apie garsą), jis suformulavo be galo svarbius fizikinius ju­dėjimo kiekio išsilaikymo bei kampinio judėjimo kiekio išsilaikymo principus, atrado binarinę teoremą matematikoje (Niutono binomas), pirmasis įtiki­namai paaiškino žvaigždžių kilmę.

Mirtis

Niutonas mirė 1727 metais ir buvo palaidotas Vestminsterio vienuolyne. Tai pirmasis taip pagerbtas mokslininkas.

Vertingos nuorodos

www.fizika.lm.lt
www.mokslai.lt
www.tiksliukas.lt
mokslasplius.lt

Literatūra

Maiklas H. Hartas, 100 įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje, Kaunas, 1998, p. 25-29