Antanas Tyzenhauzas - vienas žymiausių švietimo epochos Lietuvoje reformatorių, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rūmų iždininkas ir karališkųjų ekonomijų administratorius.

Antanas Tyzenhauzas

Buvo kilęs iš Livonijos vokiečių baronų, tėvas Benediktas Tyzenhauzas buvo Skapiškio ir Mirabelio dvarų savininkas. Motina - Ona Bieginskytė. Mokėsi Vilniaus Jėzuitų kolegijoje ir domėjosi aktoryste. Manoma, kad Antano Tyzenhauzo mokslą rėmė kancleris Mykolas Friderikas Čartoriskis

Nuo 1761 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovas. Vėliau buvo rūmų iždininkas. Antanas Tyzenhauzas bandė daryti ne tik ūkio reformas, bet teikė projektus ir valstybės reformai: siūlė stiprinti teismų vykdomąją galią, reorganizuoti seimo teismus, sukurti pirkliams atskirą teisę, buvo vienas iš miestelių reformatoriumi.

Seimų miestui Gardinui A.Tyzenhauzas bandė suteikti LDK sostinės vardą. To siekdamas jis pasistatydino rezidenciją Horodnicos priemiestyje ir, siekdamas suteikti miestui tikros Lietuvos sostinės statusą, perkėlė čia Vilniaus Lietuvos vyriausiąjį tribunolą bei iždo komisiją. Simboliškam kad LDK istorija tarsi ir pasibaigė Gadine: 1973 m. čia vykęs Nebylusis seimas pripažino II antrąją Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimą ir atmetė Gegužės 3-sios konstituciją.

A.Tyzenhauzas taip pat ėmė leisti laikraštį, įkūrė pirmąjį LDK ir vieną turtingiausių Europos botanikos sodų. Įkūrė teatrą, į kurį pakvietė menininkus iš Paryžiaus ir Prancūzijos. 1778 m. būdamas Paryžiuje susipažino su Žanu Žaku Ruso (Jean-Jacques Rousseau) ir kvietė jį atvykti gyventi į Lietuvą. Kartais dėl A.Tyzenhauzas dėl savo darbų buvo vadinamas „Lietuvos Petru Didžiuoju“ arba „Lietuvos karaliumi“.

Kurdamas manufaktūras, A.Tyzenhauzas statydavo ne tik gamybinės paskirties pastatus, bet ir būstus manufaktūrų darbininkams. Taip susiformavo visas kompleksas (per 80 pastatų) Gardino priemiestyje Horodnicoje, per 20 mūro pastatų buvo pastatyta Šiauliuose.

Karališkose ekonomijose, tarp jų ir Šiaulių, jis pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas. ŠE jis numatė iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus. Tuomet Lietuvoje jau plito klasicizmo idėjos. Jomis ir rėmėsi A. Tyzenhauzo planai - radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 m. pradėta miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus.

Po A.Tyzenhauzo reformos valstiečiai buvo priversti eiti lažą ir dirbti padargais. Reformos sėkmė priklausė nuo valstiečių noro dirbti ir fizinio jų pajėgumo.Buvo paskelbta, kad sėdimosios žemės sklypas yra neliečiamas ir paveldimas.Tyzenhauzo valdomose ekonomijose valstiečiai buvo mokomi rašto, siekdamas intensyvinti žemės ūkį siuntė jaunuolius mokytis, steigė įvairias manufaktūras ir t.t. Tokia reforma siekė suintensyvinti žemės ūkį, pakelti krašto ekonomiką, kultūrą, bet ji buvo pasmerkta žlugti, nes reikalavo daug kapitalinių įdėjimų, o pagamintos prekės negalėjo konkuruoti su užsienio prekėmis.

Rusijos ambasadoriaus Oto Magnaus fon Stakelbergo apkaltino švaistant valstybės iždo lėšas. Investavus dideles lėšas į reformas nesugebėta laiku sumokėti mokesčių sosto iždui, todėl 1780 m. karalius atėmė ekonomijas, uždarė manufaktūras. Mirė 1785 m. kovo 31 dieną Varšuvoje.

Vertingos nuorodos

www.culture.lt
www.gamtininkai.lt

Literatūra

Alfredas Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009-1795, 407 psl, 229 psl.