Hermann Broch

Hermann Broch - austrų rašytojas, intelektualas, laikomas vienu didžiausiu modernistu. Rašytojo šedevras „Der Tod des Vergil“ (Vergilijaus mirtis) pasirodė istoriniu krizės laikotarpiu 1945 m. Savo kūryboje H.Broch bando suderinti mokslo vaizdus su giliomis psichologijos ir metafizikos idėjomis.

Rašytojas dienos šviesą išvydo romantiškoje Vienoje, Austrijoje, pasiturinčių žydų šeimoje. Tėvas Josef Broch stambus pramoninkas, o motina Johanna Schnabel Broch. Mokėsi privačiai ir tėvai stengėsi, kad sūnus po kiek laiko užimtų administratoriaus pareigas šeimai priklausančiame „Teesdorf“ tekstilės fabrike.

1904 m-1906 m. mokėsi Technikos koledže, kuriame studijavo tekstilės manufaktūra ir Verpimo ir Audimo kolegijoje (1906 m.-1907). Galiausiai (1907 m.- 1927) )Hermanas pradėjo valdyti šeimos tekstilės gamyklą. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui tarnavo Austrijos raudonajame kryžiuje. 1909 m. vedė Franziska von Rothermann, su kuria susilaukė dukters. Kai H.Broch pradėjo lankytis pas kitas moteris, šeima 1923 m. išsiskyrė.

Jis susipažino su Robert Musil, Rainer Maria Rilke, Elias Canetti, Franz Blei ir atsidavė draugų įkvėpimui rašyti. 1927 m. pardavė tekstilės gamyklą ir pradėjo studijuoti matematiką, filosofiją ir psichologija Vienos universitete. Rašytojo karjera prasidėjo gana vėlokai, kai šiai asmenybei buvo per 40 m. Sulaukęs 45 m. išleido pirmąjį romaną „Lunatikas“ (The Sleepwalkers). Kai Hitlerio armiją aneksavo Austriją (1938 m) H.Broch buvo areštuotas, tačiau draugams padidėjus (tarp jų buvo James Joyce) buvo paleistas. Jam buvo leista emigruoti į Didžiąją Britaniją, o vėliau ir į JAV, kur ir baigė romaną „Vergilijaus mirtis“. 1951 m. Hermanas Broch mirė Konektikute.

Pakerėjimas

Autoriaus kūrinys „Pakerėjimas“ pradėtas rašyti 1935 m., tačiau išleistas tik 1976 m. Kūrinys  intriguojantis ir verčianti susimąstyti apie vieno žmonių manipuliavimą kitais, masinę psichozę ir keistą sielų užkerėjimą.

Knygų lentynos apžvalgoje šis kūrinys apibūdinimas :

„Visų pirma, kažkur pusė knygos teksto yra pasakojimai apie gamtą arba mitologiniai-etiniai-filosofiniai pilstymai, tuo tarpu kitą pusę sudaro siužetas. Siužeto dalis skaityti įdomu – jos užkabina, įtraukia, nenusibosta. Tuo tarpu likusio teksto skaitymas – savotiška kančia. Pradžioje tie aprašymai ir pilstymai atrodo ganėtinai įdomūs, tačiau kuo toliau, tuo labiau jie įgrįsta, suvienodėja, apsunksta ir galiausiai tampa pilka mase, kurią perskaitęs nieko nesugebi prisiminti. Taigi, į priekį tempia tik ganėtinai įdomus siužetas, kuris veda prie įsivaizduojamos kulminacijos, tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila (netikėta), pabaigoje ta žadėta kulminacija tiesiog išgaruoja. Taip ir lieki stovėti – alkanas, tuščias ir apgautas. Tokia ir knyga – kažkoks nesusipratimas, ėjimas į niekur. Tačiau net jeigu ir į niekur, tas ėjimas yra sklandus, logiškas, nesiblaškantis, analizuojantis ir literatūriškai tikrai stiprus. Tačiau man – trūksta. Tai tarsi norų išsipildymo akcija, be norų išsipildymo."

Bibliografija

Die Unbekannte Größe, 1933 m. (The Unknown Quantity)
Der Tod des Vergil, 1945 m.  (The Death of Virgil)
Die Schuldlosen, 1950 m.  (The Guiltless)
„Der Versucher, 1953 m.
Hofmannsthal und seine Zeit, 1974 m
Die Verzauberung, 1976 m. (The Spell)
Geist and Zeitgeist:

Vertingos nuorodos

www.kirjasto.sci
lentyna.wordpress.com
www.kirjasto.sci