Jonas Sobieskis - Lenkijos didikas ir karalius Jonas III (1674 m. - 1696 m.) bei LDK kunigaikštis išgarsėjęs po pergalės Vienos mūšyje.

Jonas Sobieskis

Gimė Olesko pilyje, Lenkijoje. Jono Sobieskio tėvas Jokūbas buvo Rusios vaivadijos (Lvovo žemės) vaivada ir Krokuvos kaštelionas. Motina - etmono Stanislavo Žolkievskio (lenk.: Stanisław Żółkiewski) anūkė. 1640-1646 m. mokėsi kalbų ir karo mokslo Novodvoreko kolegijoje. Vėliau nuo 1646-1647 m. trumpai pagyveno Vokietijoje, Olandijoje, Anglijoje ir Švedijoje.

Grįžęs į Lietuvos-Lenkijos valstybę įstojo į kariuomenę. Vėliau buvo paskirtas pasiuntiniu Osmanų imperijoje, kurioje nagrinėję esančią santvarką. Grįžęs įš Osmanų imperijos įsitraukė į karus su kazokais, o 1651 m. buvo sužeistas.

1655 m. dalyvavo kare su Maskva. 1665 m. vedė Prancūzijos karaliaus dvaro moterį Marie Casimire d‘ Arquien (Mariją Kazimierą), kuri dar gali būti vadinama Marisenkos vardu. 1668 m. J.Sobieskis tapo didžiuoju etmonu. Mykolui Kaributui valdymo metais Jonui Sobieskiui daug teko kovoti su turkais. Kai staiga mirė Višnioveckis ir J.Sobieskis buvo pasiųstas į karo zoną. Po Chotino mūšio jis tapo didvyriu ir 1673 m. su armija sugrįžęs į Varšuvą, buvo išrinktas Lenkijos karaliumi Jonu III. Vainikuotas buvo 1676 m.

Jo išrinkimui Lenkijoje priešinosi Višnioveckio šalininkai, Lietuvoje - Pacai. Lietuvoje jį rėmė M.Radvila ir Sapiegos.

1683 m. pasirašė sutartį su Austrija, kuri buvo nukreipta prieš turkus. J.Sobieski pasirašydamas šią sutartį išsireikalavo iš Leopoldo I (Leopold I, Holy Roman Emperor Habsburg) , kad šis padės J.Sobieskio sūnui Jokūbui nukariauti Moldaviją ir išleisti už Jokūbo savo dukterį ir tėvui mirus paremti jo kandidatūrą į sostą.

1683 m. rugsėjo 12 d. J.Sobieskis su 27 tūkstančių armiją padėjo apginti Vieną. Po šių sutriuškinimų turkai daugiau nebežygiavo į Austriją.

Likę valdymo metai J.Sobieskiui nebuvo sėkmingi. Buvo priverstas pasirašyti Andrusovo taikos sutartį su Maskva, pagal kurią Maskvai atiteko Smolenskas ir Kijevas. Po šios sutarties sienos su Rusija nesikeitė iki pat 1772 m. Pirmojo Lietuvos-Lenkijos valstybių padalijimo.

Santykiai su LDK buvo prasti ir Lietuvos teritorijoje lankėsi tik per Gardino seimo sesijas.

Mirė 1696 m. faktiškai nieko nepasiekęs. Kaip jau minėta sutaryta taikos sutartis su Maskva Lietuvai nieko gero neatnešė. Caras neprisidėjo prie karų su turkais. Dažnai konfliktavo su didikais ir stengėsi juos pašalinti. Šalyje nebuvo labai mėgstamas.

Šeima

Tėvas buvo Jokubas Sobieskis, o motina Zofija Teofilija Danilovič. Žmona Marija Kazimiera Luiza (1641 – 1716 m.) . Jonas Sobieskis iš viso susilaukė aštuonių vaikų

Vaikai

Jokūbas Liudvikas (1667 - 1737)
Teresė Teofilija (1670 - 1670)
Barbelunė (1672 - 1677)
La Manonė (1674 - 1675)
Teresė Kunegunda (1676 - 1730)
Aleksandras Benediktas (1677 - 1714)
Konstantas Vladislovas (1680 - 1726
Jonas (1683 - 1685)

Mūšiai Kūriuose dalyvavo J.Sobieskis

1667 m. Podgaico mūšis (Ternopolio sritis).
1671 m. Bratslavo mūšis (Vinicos sritis).
1671 m. Mogiliovo - Podolsko mūšis (Vinicos sritis).
1671 m. Kalinovko mūšis (Vinicos sritis).
1672 m. Krasnobrodo mūšis (Liublino vaivadija).
1672 m. Nemirovo mūšis (Vinicos sritis).
1672 m. Komarno mūšis (Lvovo sritis).
1672 m. Kaluzo mūšis (Lvovo sritis).
1673 m. Chotyno mūšis (Černovcų sritis).
1674 m. Baro mūšis. (Vinicos sritis).
1675 m. Lvovo mūšis (Lvovo sritis).
1675 m. Terebovlės mūšis (Ternopolio sritis).
1675 m. Voinilovo mūšis (Ivano Frankovsko sritis).
1676 m. Žuravno mūšis (Lvovo sritis).
1683 m. Kalenbergo mūšis (prie Vienos).
1683 m. Šturovo (veng.: Párkány) mūšis (Slovakija, Nitros kraštas).
1684 m. Jazloveco mūšis (Ternopolio sritis).
1684 m. Žvaneco mūšis[6] (Chmelnickio sritis).
1686 m. Jaso mūšis (Rumunija).
1691 m. Sučavo mūšis (Rumunija).

Vertingos nuorodos

www.ancilius.lt
www.lituanicaonstamps.com

Literatūra

Alfredas Bumblauskas „Senovės Lietuvos istorija“ 1009-1795 m.