Džonas Golsvortis (John Galsworthy)

Džonas Golsvortis (John Galsworthy) - anglų dramaturgas, esseistas ir rašytojas, 1932 m. gavęs Nobelio literatūros premiją.

Gimė Kingstonhile Anglijoje, turtingoje John ir Blanche Bailey Galsworthy šeimoje. Studijavo Harrow universitete ir teisę Naujame koledže, Okforde. Pats D.Golsvortis siekdamas specializuotis jūrinėje teisėje nusprendė pakeliauti po pasaulį. Jis susirado darbą Joseph Conrad‘o (Džozefas Konradas) prekybiniame laive, kuriame buvo jo padėjėju. Vėliau jie tapo gerais bičiuliais.

„Jei jūs negalvojate apie savo ateitį, jūs negalite turėti jos.“

Galbūt ši pažintis turėjo įtakos, kad J. Galsworthy metė teisę ir atsidėjo rašybai. Pirmąjį savo kūrinį „Keturi vėjai“ (“From the For Winds”) išleido 1897 m. pasivadinęs Džono Sindžono (John Sinjohn) slapyvardžiu. 1904 m. pasirodė „Fariziejų sala“ (The Island Pharisees) kurią parašo jau savo tikruoju vardu.

1905 m. vedė Aną Person Kuper, savo antros eilės pusbrolio buvusią žmoną. Manoma , kad slaptus santykius su šia moterimi palaikė nuo 1895 m. 1924 m. įkūrė tarptautinę rašytojų organizaciją – PEN ir buvo išrinktas jos prezidentu. 1932 m. gavo literatūros Nobelio premiją. Deja dėl silpnos sveikatos negalėjo dalyvauti įteikimo ceremonijoje ir mirė praėjus šešios savaitėms po apdovanojimo.

Forsaitų sagos

1906 m. pasirodė „Forsaitų saga“ su pirmuoju kūriniu „Savininkas“ , „Kilpoje“, „Išnuomojame“. Šios sagos knygos tapo populiarios tarptautiniu mastu. SSagos kūriniai išversti ir į lietuvių kalbą. Kūrinius jungia vientisas pasakojimas, tačiau juos galima skaityti ir atskirai. Romanuose vaizduojamas viduriniojo luomo viršūnėms priklausančios šeimos trijų kartų likimas 1886-1920 metų laikotarpiu.

Romane „Savininkas“ rašytojas atskleidžia esmingiausią gyvenimo konfliktą tarp besielio turto ir meilės, grožio, meno. Irena Forsait, įkūnijanti grožį, nenori gyventi su savininku. Jos vyras, Somsas Forsaitas, meistriškai pavaizduotas pagrindinis veikėjas, kurio aistra žavingai, bet jo nemylinčiai žmonai pulsuoja per visą „Sagą“.

Romane “Kilpoje” veiksmas vyksta 1899-1901 m., jo istorinis fonas – anglų-būrų karas ir karalienės Viktorijos mirtis, o pagrindinė tema – atkaklūs “savininko” Somso bandymai susigrąžinti prieš dvylika metų jį palikusią žmoną, kadangi laikas neišdildė meilės. Romano „Išnuomojama“ veiksmas vyksta 1920 metais, po Pirmojo pasaulinio karo labai pasikeitusioje Anglijoje. Į avansceną įžengia jaunieji Forsaitai, ir pagrindinė siužetinė romano linija – Somso dukters Flerės ir Irenos sūnaus Džono meilės istorija.

Kūryba

Savo kūryboje dažnai nagrinėjo įkalinimo problemas, moterų teises, gyvūnų apsaugą ir buvo aršus cenzūros opozicionierius. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo sanitaru ligoninėje, Prancūzijoje. J.Golsvortis atstovavo literatūrinei tradicijai, teigiančiai, jog kūryba yra gera priemonė siekiant skleisti socialinę propagandą. Pats rašytojas tikėjo, jog kiekvieno menininko pareiga – rasti problemą, ją nušviesti, tačiau nepateikti jos sprendimo būdo.

Vertingos nuorodos

www.booksellerworld.com (Bibliografija)
www.bernardinai.lt
www.rasyk.lt
www.kabutes.lt
www.universalis.fr
nobelprize.org