Marija Aušrinė Pavilionienė

Marija Aušrinė Pavilionienė – filologė, profesorė, habilituota daktarė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.

Gimė 1947 m. balandžio 6 d. Kaune. 1967 m. baigė Viniaus universiteto Filologijos fakultetą – anglų kalbą ir literatūrą, o 1977 m. Kijevo universitete apgynė daktaro disertaciją. . Taip pat stažavosi Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) universitete (1979 m.), Džordžtauno universitete Vašingtone, JAV (1985 m.), Viskonsino Medisono universitete, JAV (1991 m.), Lundo universitete, Švedija (1993 m.). Dalyvavo JAV tarptautinėje moterų studijų programoje „Moterų vaidmuo politikoje“ (1995 m.). 1984 m. tapo Vilniaus Universiteto Užsienio literatūros katedros docentė.

1991 m. kartu su Lietuvos akademikėmis atkūrė Universitetų moterų asociaciją ir šešeriems metams tapo jos prezidente. 1994 m. tapo Moterų studijų centro vadove, o 1994-1998 m. Lietuvos šiaurės Amerikos studijų aso­ciacijos vicepirmininke. Nuo 1995 m. dirbo Visuotinės literatūros katedros ve­dėja. 1999 m. po sėkmingo gynimo tapo habilituota mokslų daktare, o nuo 2001 m. profesore. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė 86 straipsnius, monografiją „Lyčių drama" (1998), parengė vadovėlį „XX amžiaus visuotinė literatūra" ir du straipsnių rinkinius „Feminizmas ir literatūra" (1996), „Feminizmas, visuomenė, kultūra" (1999, 2000, 2001). Be mokslo tiriamosios veiklos, Vilniaus universitete inicijavo lyčių diskriminacijos, smurto prieš moteris ir vaikus projektus, lyčių tematika rengė tarptautines konferencijas.

2001 m. tapo VU Literatūros istorijos ir teorijos katedros profesore. Nuo 2004 m. – Liberalų demokratų partijos narė. 2004–2008 m. – IX Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ sąrašą. Seime dirbo Europos reikalų (2005–2008 m. – pirmininko pavaduotoja) ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose, Peticijų ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijose.

Buvo pripažinta 2009-ųjų metų „Lietuvos metų moterimi“. Apdovanojimą įteikė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Apdovanojimas M. A. Pavilionienei buvo skirtas už aktyvią žmogaus teisių gynimo veiklą. Ji buvo apdovanota sege su lelijos motyvu (autorė – juvelyrė Ugnė Blažytė).

Homoseksualų teisės, feminizmas

„Jos atsirado (feminizmo idėjos – red. pastaba) tada, kai supratau, jog visą gyvenimą universitete dėstyti tą patį dalyką man jau neįdomu. Stažuodamasi Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą kartą pamačiau užrašą „Moterų studijos“. Nesupratau, kas tai yra. Ėmiau gilintis ir suvokiau: mano sritis! Kadangi nenorėjau prarasti literatūros žinių, sugalvojau jas derinti su feminizmo teorijomis ir parašyti knygą. Išėjo „Lyčių drama“. (Žmonės)

„Homoseksualūs žmonės gimsta ir jie turi teisę gyventi šalia heteroseksualių žmonių. XX a. II pusėje homoseksualių žmonių teisės buvo pripažintos, todėl jie nebenori slėptis. Aiškinant lytinę prigimtį, teigiama, kad homoseksualumas yra viena iš lytiškumo apraiškų. Taigi jų teisės irgi turi būti gerbtinos“ (Delfi)

„Žmogaus kūnas visą gyvenimą yra džiaugsmo ir kančios šaltinis. Nuo kūno atsiriboti yra neįmanoma. Tai ypatingai aštriai suvokia lytinių mažumų žmonės, kuriuos už kūno, lytiškumo ypatumus ir persekioja Lietuvos homofobai. Tik mirties patale, gęstant sąmonei, žmogus praranda kūniškumo suvokimą. Todėl jokiais paradais negalima paneigti žmogaus kūniškumo, atvirkščiai, susirinkimo teisės pagrindu galima įrodyti, jog kitokie žmonės visada buvo, yra ir bus šalia mūsų.“ (Delfi)

Kiti faktai

Aušrinė Marina Povilionienė šiuo metu mokosi anglų kalbos. Žurnalui „Žmonės“ politikė yra sakiusi: „Tam, kad suprasčiau, ką kalba žmonės. Nuvažiuoji į šalį, matai užrašus, bet jų nesupranti – man tai nepatinka. Arabų kalbos dėstytoja sako, kad ši kalba – pati sunkiausia. Man kol kas gana sunku, tačiau jau matau prošvaisčių tamsiame miške. Kam man to reikia? Aš pamilau Rytus: šiltuosius kraštus, puikų, sausą orą, kuris mane per kelias dienas atgaivina. Ten ilsėtis ar net kurį laiką gyventi – didelė palaima. Ypač dažnai apie tai galvoju, kai Lietuvoje šalta ir drėgna. Gal kai išeisiu į pensiją...“ (Žmonės)

Garsi politikė yra du kartus ištekėjusi. Antrasis vyras Rolandas Pavilionis - intelektualas, Vilniaus universiteto rektorius. Politikė turi du sūnus: Šarūną ir Žygimantą ir septynis anūkus.

Politikė domisi vaizduojamuoju menu, literatūra, muzika, teatru. Gilinasi į filosofiją, psichologiją, feminizmo studijas, žmogaus teises ir laisves. Skatina žmones būti visuomeniškai aktyvius, pilietiškus, siekiančius visuomenės pažangos. Skatina tapti visuomeninių judėjimų dalyviais, ragina piliečius labiau pasitikėti savimi ir drąsiai reikšti kritišką požiūrį į visų lygių valdžias bei politines partijas. Pabrėžia individo savimonės ir savivokos būtinybę, asmenybės dvasinio ir intelektinio tobulėjimo svarbą, kiekvienos žmogaus gyvenimo dienos bei viso žmogaus gyvenimo būties prasmių ieškojimą, unikalios asmenybės visuomeninę raišką.

Bibliografija

XX amžiaus visuotinė literatūra. Kaunas: Šviesa, 1992;
XX a. Vakarų literatūra. I, II d. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1994-1995;
Feminizmas ir literatūra. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1996;
Lyčių drama. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1998 m.
Romantizmas Vakarų literatūroje. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2000
Gyvenimo ir teatro vaidinimai: XX amžiaus Vakarų drama. Vilnius: Charibdė, 2004

Vertingos nuorodos

www.15min.lt
www3.lrs.lt
www3.lrs.lt
www.manobalsas.lt

Šaltiniai

K. D. Prunskienė, Lietuvos moterys, Lietuvos Europos institutas, 2002, p. 93

2010 07 11