Nelsonas Mandela

Nelson Rolihlahla Mandela - Pietų Afrikos respublikos politikas, prezidentas (1994-1999) aktyvus taikos puoselėtojas ir Nobelio premijos laurėtas.

Gimė kaimelyje netoli Umtatos 1918 liepos 18 dieną. Tėvas turėjo keturias žmonas, o N.Mandelos motina Nosekeni Fanny buvo trečioji. Tėvas mirė kai Nelsonui buvo devyni metai. Būsimam politikui pavyko įgyti išsilavinimą Fort Hare universiteto kolegijoje, Witwatersrand universitete ir 1942 m. tobulino teisės žinias. Jis vėliau prisijungė prie juodųjų nacionalistų ir aktyviai dalyvavo Nacionalinėje Pietų Afrikos asamblėjoje. siekdamas gimti juodųjų teises ir kovoti prieš apartheidą

„Diegdami visuotinę nerasistinę demokratiją savo šalyje, stengėmės vadovautis principu, kad kiekviename luome ar grupėje yra gerų žmonių – vyrų ir moterų. Atviroje ir laisvoje visuomenėje šie Pietų Afrikos gyventojai galėtų susitelkti ir kartu įgyvendinti bendrus siekius. Kadaise buvusiems priešams pavyko susitarti, taikiai atsisakyti apartheido ir pereiti į demokratiją tik todėl, kad buvome pasirengę priimti kiekvienam įgimtą polinkį gėriui“. Taip kalbėjo N.Mandela Europos parlamento posėdyje, skirtame demokratijos Pietų Afrikos Respublikoje dešimtmečiui.


Biografas.lt žodynas: apártheidas [afrikanso k. apartheid — atskiras gyvenimas], rasinės diskriminacijos ir segregacijos politika Pietų Afrikos Respublikoje. Jos esmė buvo ta, kad kiekviena rasė (oficialiai buvo keturios: spalvotieji (pagrinde mulatai), baltieji (būrai, anglai), juodieji (zulusai, kosai, kitos tautos) ir azijiečiai (indai, malajai)) turėjo tik jai skirtas vietas: mokyklas, restoranus, paplūdimius, viešbučius; ištisi miestai būdavo paskirti tik tai ar kitai rasei, o didmiesčiuose – rajonai.

Kovodamas už juodųjų teises dažnai prisidėdavo prie sabotažo atvejų, užpuolimų.Jis buvo suimtas ir įkalintas dvidešimt septyniems metams. Tik po tarptautinės bendruomenės spaudimo, Nelsonas Mandela būdamas jau perkopęs 70 metų buvo paleistas iš kalėjimo. Būdamas 77 m. dalyvavo prezidento rinkimuose, pasisakydamas už lygybę ir taiką visame pasaulyje.

Jaunystė

Jauname N.Mandelos amžiuje buvo mažai faktų, kad jis galėtų tapti plačiai žinomu nepriklausomybės lyderiu ir savo šalies prezidentu. Jis gimė mažame Qunu kaime, kuriame buvo tik pėsčiųjų keliai. Vanduo buvo geriamas iš šaltinių ir upelių, o maistas gaminamas lauke. Šeima gyveno skurdžiai ir galėjo sau leisti valgyti kukurūzus, sorgas, moliūgus, ir pupas.

Rolihlahla tėvo draugas pasiūlė tapti Metodistų bažnyčios nariu ir tai leido jam pirmam šeimoje lankyti mokyklą. Dėl tuo metu buvusios tradicijos Rolihlahla vardas buvo pakeistas į labiau britišką – Nelsono.

Tėvas mirė nuo plaučių vėžio, kai Nelsonui buvo tik devyni metai. Po tėvo mirties sūnaus gyvenimas pasikeitė drastiškai. Jį įsivaikino pasiturintis Jongintaba Dalindyebo, kuris užėmė gana aukštas pareigas. Šis gestas buvo padėka Nelsono tėvui, kuris prieš kelis metus buvo rekomendavęs Jongintaba Dalindyebo į aukštas pareigas. Su naujaisiais įtėviais persikėlė gyventi į Thembulandą. Gyvenimas naujoje šeimoje suteikė galimybę mokytis anglų kalbos, istorijos, geografijos.

Besimokydamas istorijos ir bendraudamas su išsilavinusiais žmonėmis sužinojo, kad anksčiau Afrikos žmonės gyveno taikoje ir visi gyventojai buvo kaip broliai, tačiau baltieji visa tai sudaužė. N.Mandela domino ir tai, kad anksčiau juodieji Afrikos gyventojai galėjo laisvai kvėpuoti oru, turėjo žemę, vandenį, tačiau blogieji baltieji ir tai atėmė.

Kai N.Mandelui buvo šešiolika metų, pagal Pietų Afrikoje vyravusias tradicijas, tai buvo laikas, kai berniukam būdavo atliekamas apipjaustymas, kuris reiškė perėjimą iš vaikystės į vyrą. Apipjaustymo ceremonija nebuvo vien tik chirurginė procedūra, bet sudėtingas ritualas suteikiantis „vyriškumą“. Pietų Afrikoje neapipjaustytas vyras negalėjo paveldėti tėvo turto, susituokti ir eiti pareigas įvairiose ritualiniuose ceremonijose.

N.Mandela dalyvavo ceremonijoje su kitais dvidešimt penkiais berniukais ir buvo laimingas galintis tapti vyru. Per šią ceremoniją kalbą sakė, vienas ritualinių apeigų vadovų. Jo šneka buvo liūdna ir vaikams pasakojo nuoskaudas, kad valdžia priklauso baltiesiems ir jie (juodieji) žmonės negali laisvai elgtis. Raudojo šnekėdamas apie jaunuolius, kurie didžiausią dėmesį skyrę pragyvenimui ir todėl atlikinėja įvairius darbus baltajam žmogui. Vėliau N.Mandela pasakojo, kad tuo metu šie žodžiai neturėjo didelės reikšmės, tačiau jis visada siekė, kad P.Afrika būtų nepriklausoma.

Išsimokslinimas

Būsimas Pietų Afrikos prezidentas mokėsi Wesleyan mission mokykloje Clarkebury Boarding institute ir Wesleyan kolegijoje, kurioje pasiekė neblogų rezultatų. Jis taip pat buvo geras sportininkas. Jam mažai kas prilygo bėgimo talkelyje ir bokse. Nors jis dažnai buvo išjuokiamas kaip „kaimo berniukas“, tačiau tai jam netrukdė bendrauti su bendraamžiais ir su pirmąją drauge moterimi Mathona.

1939 m. N.Mandela įstojo į Fort Hare universitetą, kuris buvo vienintelis šalyje, kuriame galėjo studijuoti juodaodžiai. Fort Hare universiteto svarba galėtume lyginti su Harvardu ar Oksfordu, nes traukė mokslo žinių siekiančių žmonių iš visos Pietų ir Centrinės Afrikos. Universitete mokėsi Romos, olandų teisės, kad vėliau galėtų dirbti valstybės tarnyboje vertėje ar biurokratu, nes tuo metu tai buvo geriausia profesija, kurią galėjo užimti juodasis žmogus.

Universitete dalyvavo studentų tarybos rinkimuose. Studentai ne visada buvo patenkinti maistu ir valdžios sprendimu. Todėl studentai nusprendė paskelbti streiką, jeigu nebus atsižvelgta į jų reikalavimus. Nelsonas Mandela atsistatydino iš studentų tarybos ir streikavo kartu su kitais studentais. Universitete dirbęs Dr. Kerr įvertino N.Mandelos veiksmą kaip nepaklusnumą ir išmetė iš universiteto. Tiesa, jis galėjo bet kada sugrįžti, tik jam reikėjo vėl užimti studentų tarybos nario pareigas. Grįžęs namo N.Mandela buvo nesuprastas įtėvių, kurie privertė jį atsisakyti savo principų.

Prisijungimas prie Nacionalinio Afrikos kongreso

Grįžusiam namo N.Mandelai buvo pranešta staigmena. Jo įtėvis Jongintaba sutvarkė santuokos dokumentus jam net nežinant. Nelsonas buvo sukrėstas ir nusprendė pabėgti į Johanesburgą, kuriame dirbo įvairius darbus: sargybinio, tarnautojo ir kitus. Galiausiai užbaigė savo bakalauro studijas studijuodamas neakivaizdžiai. Mokslus tęsė Witwatersrand universitete, kuriame studijavo teisę. Prisijungė prie apártheidao judėjimo ir prie Nacionalinio Afrikos kongreso (NAK) 1942 m..

NAK viduje susikūrė maža savarankiška Nacionalinė Jaunimo Kongreso lyga. Jų tikslas buvo NAK suteikti masinį palaikymą, kuris turėjo apimti milijonus kaimiškų valstiečių ir dirbančių žmonių, kurie neturėjo jokio balso. 1949 m. NAK priėmė jaunimo lygos siūlymus tokius kaip boikoto, streiko, pilietinio nepaklusnumo teisę, pilietybės, žemės nuosavybės, laisvo ir privalomo išsilavinimo visiems piliečiams.

Dvidešimt metų trukusi kova prieš Pietų Afrikos rasistinę politika buvo taiki. 1952 m. N.Mandela organizavo „Pasipriešinimo kampanija“, o 1955 m. „Žmonių kongresą“. Taip pat N.Mandela įkūrė teisinė pagalbos firmą „Mandela ir Tambo“, kartu su bičiuliu Oliveriu Tambo su kuriuo susipažino Fort Hare universitete. Ši firma teikė nemokamas ar pigias konsultacijas juodaodžiams.

1956 m. N.Mandella ir 150 kitų asmenų buvo suimti ir apkaltinti išdavystę. Po trukusių teisminių procesų, jie galų gale buvo išteisinti. O Tuo tarpu NAK metė iššūkį afrikanistai, kurie manė, kad taikus NAK buvo neefektyvus. Iki 1959 m. NAK prarado didžiulį palaikymą afrikanistams, kurie nusprendė atsiskirti ir suformuoti pan-afrikanistų kongresą.

27 metai kalėjimo

Iki 1961 m. Nelsonas Mandela tikėjo nesmurtiniais protestais, tačiau po truputį pradėjo manyti, kad ginkluota kova buvo vienintelis būdas pasiekti keliamų tikslų. Jis įkūrė „Umkhonto we Sizwe“ judėjimą, dar žinomą kaip MK, tam kad sabotuotų ir naudotų partizaninio karo taktiką, stabdant apartheidą. 1962 m. jis buvo areštuotas, už tai, kad organizavo trijų dienų darbininkų streiką. Jis buvo nuteistas penkiems metams kalėjimo, tačiau 1963 m. vėl buvo teisiamas ir galiausiai kartu su 10 NAK narių buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos už politinius nusikaltimus ir sabotažą.

Kovotojas buvo kalinamas 18 m. iš kalėtų 27 m. Robben salos kalėjime. Kadangi N.Mandelos odos spalva buvo juoda, jis kalėjime gavo žemiausią gydymą ir pagalbą. Nepaisant visų sunkumų, jis sugebėjo įgyti teisės bakalauro laipsnį Londono universitete, naudodamasis susirašinėjimo galimybę. Pietų Afrikos žvalgo Gordon Winter 1981 m. memuaruose rašoma, kad Pietų Afrikos vyriausybė organizavo Nelsono Mandelos pabėgimą iš kalėjimo, tam kad jį vėliau per susirėmimus būtų galima nušauti, tačiau šiuos planus sužlugdė britų žvalgyba. Pietų Afrikos vyriausybei nepavyko nustelbti N.Mandelos, kaip juodųjų pasipriešinimo simbolio ir prasidėjo kampanija dėl jo išlaisvinimo tarptautiniu mastu.

1982 m. N.Mandela ir kiti NAK lyderiai buvo perkelti į Pollsmooro kalėjimą. 1985 m. tuometinis prezidentas P.W. Botha pasiūlė Mandelai paleidimą, manais už tai reikalavo atsisakyti ginkluotos kovos. Kalinys kategoriškai atmetė pasiūlymą. Tarptautinis spaudimas paleisti politinius kalinius ir toliau didėjo ir P.Afrikos vyriausybė buvo priversta dalyvauti derybose dėl N.Mandelos paleidimo, tačiau apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta.

Tik kai P.W.Botha pakeitė naujasis prezidentas Frederikas Villemas de Klerkas (Frederik Willem de Klerk), ilgai kalintas Nelsonas Madela buvo paleistas 1990 m. vasario mėnesį. Paleistas N.Mandela reikalavo nemažinti spaudimo Pietų Afrikos vyriausybei, kad ji atliktų konstitucines reformas. Jis taip pat išdėstė įsipareigojimą dirbti taikos kryptimi, tačiau pabrėžė, kad ginkluota kova nesiliaus, kol visi juodaodžiais negaus galimybės balsuoti.

1991 m. Nacionalinis Afrikos kongresas išrinko N.Mandelą NAK prezidentu, kartu su draugu Oliveriu Tambo. Nuolat N.Mandela derėjosi su prezidentu F.W de Klerk, kad būtų surengti daugiarasiniai rinkimai. Pietų Afrikos baltieji gyventojai nenorėjo prarasti valdžios, tačiau dauguma juodaodžių siekė valdžios pasikeitimo. Derybos buvo įtemptos, o gatvėse nesiliovė smurtiniai susirėmimai. Pats N.Mandela dažnai spaudimą išreikšdavo per demonstracijas.

Rinkimai

Galiausiai derybų rezultatas buvo 1994 m. balandžio 27 d. Pietų Afrikoje surengti demokratiniai rinkimai ir 77 m. Nelsonas Mandela buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu prezidentu. 1995 m. jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Būdamas prezidentu (1994 m – 1999 m.) jis aktyviai siekė susitaikymo tarp baltųjų ir juodųjų. Jis drąsino Pietų Afrikos gyventojus palaikyti, kažkada neapkęstą Pietų Afrikos regbio rinktinę. (1995 m. Pietų Afrikoje buvo surengtas Pasaulio regbio čempionatas, kuris atnešė naują pripažinimą šiai respublikai.) N.Mandela stengėsi apsaugoti Pietų Afrikos ekonomiką nuo žlugimo: savo reformomis skatino vyriausybę sukurti darbo vietas, suteikti žmonėms apgyvendinimą ir pirminę sveikatos priežiūrą. 1996 m. pasirašė įstatymą dėl naujos Pietų Afrikos konstitucijos, kuri sukūrė stiprią centrinę vyriausybę, pagrįstą daugumos principu ir garantavo teises mažumoms.

Gyvenimas po 1999 m.

Savo prezidentavimą užbaigė 1999 m., kai per visuotinius rinkimus buvo išrinktas naujasis prezidentas. Jau nebūdamas prezidentus įkūrė „Mandelos Fondą“, kuris rūpinosi, kad būtų statomos mokyklos ir klinikos Pietų Afrikos kaimiškuose rajonuose. Tarpininkavo Burundžio pilietiniame kare. Išleido keletą knygų, kuriose aprašė kelią į laisvę. Būdamas garbaus amžiaus susirgo prostatos vėžiu. Sulaukęs 85 m. oficialiai pranešė, kad pasitraukia iš visuomeninio gyvenimo ir sugrįžo į gimtąjį Qunu kaimą.

2007 m. liepos mėnesį N.Mandela sukvietė grupę pasaulio lyderių, tokiu kaip Graca Machel, Desmond Tutu, Kofi Annan, Ela Bhatt, Gro Harlem Brundtland, Jimmy Carter, Li Zhaoxing, Mary Robinson ir Muhammad Yunus. Ši lyderių grupę turėjo atkreipti esamų lyderių dėmesį į egzistuojančias problemas visame žemės pusrutulyje ir padėti surasti sprendimus. Ši grupė buvo pavadinta „Vyresnieji“ ir dirbo besirūpindami žmogaus teisėmis, taika, demokratija, moterų lygybę ir kitais aktualiais klausimais.

Mandela buvo vedęs tris kartus: Evelyn Ntoko Mase nuo iki 1944-1957, jie susilaukė keturių vaikų.

Vertingos nuorodos

www.prizme.lt
www.ziniur.lt
www.info.gov.za
nobelprize.org
www.nelsonmandelabay.gov.za
www.nelsonmandelachildrensfund.com
abcnews.go.com
www.anglija.lt
www.firstshowing.net

Valdas Kiziūnas