Lietuvos Karalius Mindaugas

Mindaugas – Lietuvos didysis kunigaikštis (1236-1263 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1251–1261 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.

Istoriografijoje nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7-ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota hipotezė, anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX-XII a.

Mindaugo įsitvirtinimo val­džioje būdai buvo labai įvairūs: besipriešinančių ir stipresnių varžo­vų žudymas ar išvarymas, taikingų ir silpnesnių kunigaikščių verti­mas vasalais, giminystės ryšių panaudojimas. Svarbiausia sėkmės priežastis - visų šių veiklos būdų tinkamas derinimas. Tai lėmė Lietuvos valstybės atsiradimą. Siekdamas iškilti virš kitų, priversti paklusti savo valdžiai, norėdamas išplėsti valdas, įgy­vendindamas asmeninius troškimus, Mindaugas sujungė lietuvius į vieną valstybę.

Iki XIII a. V dešimtmečio pabaigos buvo baigtas pirmasis Lietuvos valstybės kūrimo etapas.

Užkliudęs galingus savo brolėnus Tautvilą ir Edivydą, Mindaugas sukėlė ilgą ir sunkų vidaus karą. Brolėnus parėmė žemaičių kunigaikštis Vykin­tas, Voluinės ir Haličo kunigaikščiai, Livonijos ordinas. Iš pietų bei šiaurės puolama, nevieninga Lietuva atsidūrė sunkioje padėtyje. To­kioje situacijoje atsidūręs Mindaugas sugebėjo suskaldyti priešišką koaliciją, papirkdamas Livonijos ordino magistrą Andrių fon Štirietį ir už tai gavęs krikštą, o vėliau ir karūną. Tačiau didesnė dalis Žemaitijos atiteko Livonijos ordinui.

Krikštas

Mindaugo krikštas 1251 m. buvo istorinių aplinkybių pasekmė, politinis žingsnis. Lietuva krikštui dar nebuvo pribrendusi, tačiau krikštas tapo politiškai naudingu aktu Lietuvai. Mindaugą popiežius pripažino savo vasalu, davė nurodymą karūnuoti karaliumi ir nusprendė steigti Lietuvos vyskupiją. Tai buvo puiki diplomatinė pergalė, apgalvotas politinis žingsnis.

Krikšto sėkmė priklausė nuo Bažnyčios veiklos, dvasininkų. Ta­čiau apie vietinių kunigų rengimą, bažnyčių statybą, žymesnę vysku­po veiklą nežinoma. Matyt Lietuvos krikštas valdant Mindaugui bu­vo tik istorinis epizodas, o ne istorinis reiškinys. Lietuvoje Bažnyčia netapo karaliaus atrama, nes buvo svetimkūnis, kita vertus, Mindau­gas už krikštą padovanojo Žemaitiją, kur jo valdžia buvo nominali, tai yra Ordinas pats jas turėjo užkariauti. Žinoma, 1251-1261 m., ar bent keleto pirmųjų metų taikos laikotarpis Lietuvai buvo naudingas.

Po Durbės mūšio 1260 m. liepos 12 d., sukrėtusio Ordiną, Mindaugui teko apsispręsti ar eiti prieš tautos valią, ar kariauti su Ordinu. Be to, išaugo žemai­čių kunigaikščio Treniotos įtaka. Suvienyti Lietuvos jėgas buvo svar­biau, negu išlaikyti politinį pripažinimą, tačiau Mindaugas norėjo iš­saugoti ir krikščionio reputaciją. Buvo dalinai nutraukti ryšiai su Krikščioniškuoju pasauliu.

Nesėkmės Livonijoje 1261-1263 m. komplikavo Mindaugo ir Tre­niotos santykius, be to, brutalus elgesys su kai kuriais vasaliniais ku­nigaikščiais (pavyzdžiui, pasigrobė Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną) sudarė sąlygas parengti prieš jį sąmokslą. Kažin ar svetimos žmonos pagrobimas buvo svarbiausia priežastis, tuo metu tai buvo įprasta.

Mirtis

1263 m. rudenį Mindaugą (kartu galbūt ir jo sūnus Replį bei Girstautą) nužudė Treniotos vadovaujami suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o 1264 m. pavasari – Mindaugo sūnus Vaišelga.

Nužudžius Mindaugą, Lietuvos valstybė nežlugo. Tai rodė, kad buvo kovojama dėl sosto, jis tapo vertybe. Mindaugo mirtis reiškė pagonybės grįžimą į Lietuvą, konfronta­ciją su Vakarų Europa. Tačiau valstybė buvo išsaugota. Tai ir yra svarbiausias karaliaus nuopelnas.

Vertingos nuorodos

lt.wikipedia.org
www.lietuviais.lt
viduramziu.istorija.net