Levas Davidovičius Trockis

Levas Trockis (Leon Davidovic Trocky; gimė Leiba Davidovičius Bronšteinas) – bolševikas, marksistinis revoliucionierius, dešinioji Lenino ranka, raudonosios armijos įkūrėjas, vienas iš mokslinio socializmo pradininku ir aršus jo gynėjas.

Gimė 1879 m. lapkričio 7 d. Janovkos kaime, Ukrainoje, smulkaus verslininko žydo šeimoje. Studijavo Odesos universitete. Ten susidomėjo marksizmu ir už anticarinę veiklą 1898 m. buvo pašalintas iš universiteto. 1898 - 1902 m. sėdėjo kalėjimuose ir buvo tremtyje. 1902 m. iš Sibiro pabėgo į Angliją, ten bendradarbiavo su rusų revoliucionieriais (Leninu, Plechanovu ir kt.). Už dalyvavimą 1905 m. Rusijos re­voliucijoje suimtas ir ištremtas į Sibirą, iš kur 1907 m. pabėgo į Austriją. Vėliau gyveno įvairiuose Europos ir Amerikos mies­tuose. 1917 m. grįžo į Rusiją ir liepos mėnesį įstojo į bolševikų partiją, Leniną skatino užimti valdžią. Trockis kartu su Leninu suvaidino pagrindinį vaidmenį organizuojant 1917 m. bolševi­kinį Spalio perversmą. Po jo tapo bolševikinės Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaru, publikavo caro vyriausybės ir Laiki­nosios vyriausybės slaptas sutartis su Antantės šalimis, vedė de­rybas su vokiečiais dėl taikos pasirašymo. 1918 m. kovo 14 d. buvo pa­skirtas karo reikalų liaudies komisaru, suorganizavo Raudonąją armiją.

1918—1920 m. pilietinio karo metais buvo sovieti­nės Rusijos karo tarybos pirmininkas. Trockis buvo Lenino dešinioji ranka ir raudonosios armijos vadas. Po Lenino mirties jis buvo laikomas rimčiausiu kandidatu į partijos lyderio postą, tačiau dėl savo radikalizmo bei nuomonių skirtumo konfliktavo su Leninu ir kitais komunistų vadais. Taigi po Lenino mirties prarado įtaką. Nepaisydamas problemų Rusijoje ir nepavykusių ketinimų užkariauti Europą, be jokio kompromiso toliau deklaravo mintis or­ganizuoti pasaulinę revoliuciją, tuo tarpu Stalinas elgėsi protingiau: norėjo iš pradžių su­stiprinti bolševikinę santvarką pačioje SSRS, o „bolševizmo eksportą“ įvykdyti vėliau.

Stalinas norėdamas pašalinti Trockį iš kovos dėl partijos lyderio posto ėmėsi veiksmų. Nuo 1925 m. Troc­kis buvo perkeltas į antraeiles pareigas. Už tai, kad 1926 m. sudarė opozicinį bloką prieš Staliną ir jo politiką, 1927 m. buvo pašalintas iš partijos ir ištremtas į Kazachstaną, o 1929 m. - iš SSRS. 1932 m. jam ir jo šeimos nariams buvo atimta SSRS pilietybė. Likusį gyvenimą jis praleido Turkijoje, Prancūzijoje, Norve­gijoje, o nuo 1937 m. persikėlė į Meksikoje. Gyvendamas užsienyje toliau kovojo su stalinizmu, 1938 m. Paryžiuje įkūrė nedaug įtakos turėjusį opozicinį IV Inter­nacionalą. Parašė daug veikalų rusų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis. 1940 m. rugpjūčio 21 d. buvo nužudytas netoli Mechiko Sičio sa­vo namuose. Manoma, kad tai atliko Stalino pasiųstas žudikas.

Vertingos nuorodos

www.bernardinai.lt
www.komunizmas.org
www.anarchija.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose, Vilnius, 2000, p. 114-115