Vilija Šulcaitė - lietuvių poetė. Gimė 1929 m. balandžio 5 d. Jonavoje. 1953 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto istorijos-filologijos fakultetą. Dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, dėstė mokyklose literatūrą.

Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1948 m. V.Šulcaitė išleido eilėraščių rinkinį „Kalba moteris“ (1957 m.) ir poemą „Raudonas sniegas“.

„Gera mamytei“

Kūdikiai, sako, neramūs,
Vargo su jais nemažai.
Kokios laimingos mes, mamos,
Jeigu jie auga gražiai.

Mano dukryt, mano džiaugsme,
Mano saulute šviesi,
Neapsakyt šito jausmo,
Kai tu ant rankų esi...

Mažosios tavo kojytės
Nemina pievos žalios...
Vai, dar negreitai dukrytė
Krykštaus šiltuos spinduliuos...

Kalbina katiną raią
Vaikiška savo šneka...
Prašo dainuoti jai dainą
Ar šnekučiuoja kažką...

Kokia maža tu, paukštyte,
Kokia švelni ir gera.
Gera, oi, gera mamytei, -
Auga mažoji dukra!

1953 m.