Benito Mussolini

Benitas Musolinis (Benito Amilcare Andrea Mussolini) - italų politikas, fašizmo kūrėjas, Nacionalfašistų partijos lyderis, Italijos diktatorius, Hitlerio sąjungininkas Antrajame Pasauliniame kare. Jaunystėje buvo puikus žurnalistas, geras oratorius, rašė eilėraščius, išspausdino romaną, laisvai kalbėjo vokiškai.

Jaunystė

Benitas Musolinis gimė 1883 m. liepos 29 d. Predappio mieste, Italijoje. Jo tėvas buvo kaimo kalvis, o motina – mokytoja. Jaunystėje pasinėrė į politiką, žavėjosi anarchizmu, vėliau tapo vienu iš socialistų partijos vadovų ir laikraščio „Avanti" redaktoriumi. Už raginimą Italijai stoti į karą Antantės pusėje buvo pašalintas iš partijos. 1915-1917 m. dalyvavo I Pasauliniame kare ir buvo sunkiai sužeistas. 1919 m. Milane įkūrė buvusių karo dalyvių organizaciją, kurios nariai vadinosi fašistais. Skleidė socialinę ir nacionalinę propagandą, kovojo su socialistiniais ir demokratiniais judėjimais. 1921 m. buvo išrinktas į parlamentą. Jo iniciatyva 1921 m. Lapkričio 7-10 d. buvo įkurta Italijos fašistų partija.

Atėjimas į valdžią

1922 m. Italijoje buvo labai neramu. Vyko streikai. Siautėjo fašistai. Šalyje vis labiau įsigalėjo anarchija, kuria galėjo pasinaudoti komunistai. Musolinis tuo metu kategoriškai reikalavo valdžios: "Arba mums duos valdžią, arba mes ją pasiimsime". Jo vadovaujama frakcija parlamente teturėjo apie 7% atstovų. Parlamentiniu būdu valdžios fašistai gauti negalėjo, todėl jie suorganizavo perversmą.

1922 m. spalio 27 d. iš Neapolio Romos link pajudėjo 40-50 tūkst. smogikų. Visgi vyriausybės kariuomenė galėjo juos be vargo palaužti, tačiau įsakymas nebuvo duotas. Tada daug kam atrodė, kad fašistai įves šalyje tvarką, sustabdys kylančią revoliuciją. Taigi Karalius 1922 m. spalio 29 d. Viktoras Emanuelis III Musoliniui perdavė vyriausybės formavimo pareigas ir realiąją šalies valdžią.

Nuo 1926 m. Musolinis perėjo prie diktatūrinio valdymo. Tautoje jis buvo vadinamas duče (vadu). Jam valdant, panaikintos visos demokratinės laisvės ir teisės, už politinius įsitikinimus imta persekioti, žudyti žmones. Musolinis šalyje organizavo viešuosius darbus, militarizavo ekonomiką ir kūrė didžiulę armiją.

Karas ir mirtis

1929 m. su Vatikanu pasirašė Laterano susitarimą. 1935 - 1936 m. kariavo su Etiopija ir ją užgrobė. Dalyvavo 1936-1939 m. Ispanijos pilietiniame kare, kuriame kartu su Hitlerine Vokietija rėmė frankistus. 1936 m. rugsėjo 25 d. Sudarė karinę sutartį su Hitleriu, 1939 m. užgrobė Albaniją. 1940 m. įstojo į Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėje ir okupavo dalį Prancūzijos, Jugoslavijos ir Graikijos.

Italijai pralaimint karą, 1943 m. liepos 24 d. Musolinis buvo nušalintas nuo valdžios. Diktatorius tuo metu bandė bėgti iš Italijos persirengęs kariška uniforma. Tačiau partizanai jį atpažino, suėmė ir 1945 m. balandžio 28 d. Giulino di Mezzegra mieste nužudė, o lavoną pakabino už kojų vienoje iš degalinių.

Vertingos nuorodos

www.kabutes.lt
www.mokslai.lt
protas.pypt.lt
historyonline.lt
www.biteplius.lt

Šaltiniai

Morozovienė Rimutė, Asmenybės istorijos pamokose, Vilnius, 2000, p. 121-122
Kasperavičius Algis ir kt., Naujųjų laikų istorija, X kl. Vilnius, 2002, p. 52