Lietuvos TV programa versus Skandinavijos šalių TV guide

Modernus, sparčiai globalėjantis pasaulis neretai diktuoja savo gyvenimo tempą ir įgūdžius reikalingus išlikti jame. Vienas tokių yra anglų kalba, kuriai mokytis/tobulinti yra sukurta daugybė įvairių mokymų, kursų tiek realiame, tiek virtualiame pasaulyje. Tačiau, ar dažnai susimąstome, kokią didelę reikšmę anglų kalbos mokymosi procese turi televizija?

Būtent anglų kalba rodomi filmai yra puiki vaizdinė-garsinė priemonė išmokti/patobulinti šios kalbos įgūdžius neskiriant tam papildomų didelių pastangų bei laiko. Tačiau, įdomu pastebėti, jog dauguma lietuviškuose TV ekranuose rodomų filmų yra įgarsinti lietuviškai – tai reiškia, jog beveik nebegirdime originalios kalbos ir prarandame galimybę tokiu būdu mokytis/tobulinti savo įgūdžius.

Dauguma žmonių yra patenkinti esama situacija, o filmų su subtitrais žiūrėjimą traktuoja kaip nepatogų, neteikiantį malonumo, neleidžiantį įsijausti į filmo siužetą. Tai galbūt galima pavadinti tiesa, tačiau, mano nuomone, šie visi tariami nepatogumai kyla iš žmonių įpročių. Lietuvos žiūrovai tokį filmų rodymo stilių sutinka nuo pat mažens ir tai per daugelį metų tapo savaime suprantamu dalyku.

Tačiau vertėtų pasvarstyti, ar toks suformuotas požiūris yra naudingas, ar vis dėl to televizija turėdama tokio masto auditoriją neturėtų teikti ne tik laisvalaikio praleidimo, tačiau ir, pavyzdžiui, anglų kalbos mokymosi/tobulinimo galimybę? Tokie pokyčiai turbūt apsunkintų daugelio, ypač vyresnio amžiaus, žmonių gyvenimą, tačiau kita vertus suteiktų motyvaciją tobulinti save, o jaunesnio amžiaus žiūrovams padėtų greičiau įgyti anglų (ar kitos kalbos) įgūdžių.

Žinoma, galima prieštarauti tokiai nuomonei, tačiau norėčiau pateikti pavyzdį šia tema: Skandinavijos šalyse dauguma TV programose rodomų filmų yra būtent su subtitrais, o ne įgarsinti atitinkama šalies kalba. Reikia pastebėti, jog tai nesukelia jokių nepatogumų ar nepasitenkinimo, anaiptol – neoriginalia kalba įgarsintas filmas atrodo keliantis nepasitikėjimą bei nepatrauklus žiūrėjimui.

Negalima pamiršti to, jog palyginus su Lietuva daug daugiau vyresnio amžiaus šių šalių piliečių kalba angliškai. Žinoma, tai gali įtakoti daugybė priežasčių, tačiau negalime atmesti prielaidos, jog būtent televizija turi didelę įtaką tokiems šių šalių gyventojų anglų kalbos įgūdžių formavimuisi. Taigi, ar vis dėl to nevertėtų pamąstyti apie pokyčius.

Comments are closed.